Nuotraukų autorystė

Kad ir kaip nemalonu, tai tema liečianti daugelį žmonių, kurie norėdami pasidalinti savo, ar savo darytomis nuotraukomis, vėliau jas randa panaudotas viename ar kitame tinklapyje vienokiais ar kitokiais tikslais. Galbūt daugelis plagiatorių to nežino, tačiau bet koks svetimų atvaizdų naudojimas be autoriaus ar savininko sutikimo yra nusikalstama veika, už kuriuos padarymą baudžiama pagal įstatymus. Šiai dienai, jau yra daugiau nei vienas tikslas panaudoti kopijuotą nuotrauką.

1. Nuotraukų panaudojimas anketose, pažinčių tinklapiuose. Tai manau dažniausias naudojimo būdas, išties baugu net pagalvot, ką nuotraukų plagiatorius kalba savininko vardu, bendraudamas su kitais pažinčių tinklapių vartotojais. Galbūt po to nuotraukų savininką atpažins gatvėje, o gali būti, kad tas atpažinimas nesibaigs geruoju. Tokiu būdu labai greitai ir be pastangų griaunama asmens reputacija.
   

   Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 2.22 straipsnis. Teisė į atvaizdą

   1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.

   2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

   3. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.

2. Nuotraukų pardavinėjimas. Dar vienas būdas panaudoti ir net pasipelnyti iš autoriaus darbų. Nors sumos, kurias gauna nuotraukų pardavėjai šiai dienai nėra didelės, tai piktina kiekvieną fotografą, kurio nuotraukos yra pardavinėjamos be jo sutikimo.
   
3. Kiti tikslai panaudoti svetimą nuotrauką. Tai gali būti tikslas apsimesti kitu žmogumi, pasigirti "savo" laimėjimais, dalyvauti konkursuose, parodose, mainytis, ar kitaip platinti atvaizdus be autoriaus ar savininko sutikimo. Iš esmės šie tikslai neturi reikšmės, platinimas be autoriaus sutikimo yra nusikalstama veika už kurią baudžiama, todėl net jei nusikaltėlis gintųsi teisme sakydamas, kad tikslas buvo tik išpopuliarėti, pasidžiaugti sėkme ar dėmesiu, gautu pasisavinus svetimą nuotrauką, į tai nebūtų atsižvelgiama teismo posėdyje.

Kokios yra autoriaus teisės Lietuvoje?
Lietuvoje autoriaus teisė bei jos tvarkymas yra apibrėžti 1999 metų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (su 2003 m. pataisymais) (jį galite matyti paspaudę nuorodą), numatančiu šiuos svarbius dalykus:

• Autoriaus teisė į kūrinį atsiranda jį sukūrus. Jokia kūrinio registracija ar pan. nėra reikalinga.
• Neturtinės autoriaus teisės negali būti perduotos kitiems asmenims. Turtinės autoriaus teisės gali būti perduotos (ar parduotos).
• Fotografijos kūriniai ir kiti analogiškais fotografijai būdais sukurti kūriniai taip pat priklauso intelektinės nuosavybės objektams, kuriuos saugo šis įstatymas.

Būdai apsiginti nuo internetinių plėšikų. Konkrečiausias iš visų būdų yra, liaudiškai tariant, paduoti į teismą. Jei jaučiatės "apvogtas" ir norite apginti savo teises, nedvejokite, ir kreipkitės į advokatą, visi Lietuvos piliečiai turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą pas bet kurį Lietuvos advokatą. (65 straipsnis. Teisių gynimo būdai 1. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai, gindami savo pažeistas teises, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą)
Vieną kartą nubaudus pažeidėją ko gero daugiau jis nebenorės griebtis tų pačių nešvarių reikalų. Žalos atlyginimą reglamentuoja 67 ir 68 autorių teisių įstatymo straipsniai. Kompensacija gali siekti iki 300% nuo nuotraukos pardavimo sumos (jei nuotrauką "vagis" pardavė už 200 litų, jam gali tekti atlyginti 600 litų.) ir nuo 5000 iki 25000 litų moralinei žalai atlyginti. Antras būdas apsisaugoti, tai naudojant nuotraukų redagavimo programas užrašyti ant nuotraukos kam priklauso autorinės teisės. Užrašas turėtų būti gerai matomas. 13 įstatymo straipsnis numato, koks užrašas tai tūrėtų būti, tačiau tinka ir kitokie ženklinimai iš kurių galima nuspręsti apie autoriaus teises į kūrinį. Yra programų kurių pagalba ant nuotraukos galima uždėti vandens ženklą, tokių atvejų užrašo nesimato, bet pasižiūrėjus nuotraukos ypatybes, galima rasti autoriaus vardą ir pavardę, ar pseudonimą, priklausomai nuo to, ką pats autorius užrašo vandens ženkle. Keista, bet net ir tokie užrašai neapsaugo nuo vagysčių, tačiau bent jau galima įspėti ar nuotrauka yra vogta. Dar vienas būdas, tiesiog neplatinti savo nuotraukų internete bei nenaudoti duomenų siuntimo ir perdavimo programų, nes jomis galima persisiųsti nuotraukas net jums nežinant.